Šiandien lygiai devyneri metai nuo tos dienos, kai pasiryžau įgyvendinti savo svajonę – įkurti Rytų terapiją. Tada ta svajonė atrodė tokia šviesi ir viliojanti. Pradėjau savo kelią kupina vilčių pakeisti žmonių gyvenimus, pasidalindama su jais tuo, ką ilgai ir kruopščiai kaupiau – žiniomis apie sveikatą.
Mokyti yra didžiulė atsakomybė. Man labai pasisekė, kad pati savo gyvenime sutikau tiek mokytojų. Vieni savo atsidavimu ir gebėjimu pasiekti mano širdį sukėlė nenumaldomą troškimą žinių. Kiti – iššūkiais, padrąsinimu ir palaikymu augino mano pasitikėjimą savimi. Treti – vesdami akmenuotais takais ir murkdydami į neteisybės vandenis, išmokė ieškoti tiesos grūdo net didžiausio melo liūnuose. Visiems jiems esu nuoširdžiai dėkinga.
Per devynerius Rytų terapijos gyvavimo metus nuėjau ilgą kelią. Braidžiau žydinčiomis pievomis ir kritau į giliausias duobes. Mėgavausi kvapą gniaužiančiais saulėtekiais ir atsisveikindavau su ašaromis pasruvusiais saulėlydžiais. Ir augau. Kiekvienas įveiktas iššūkis man dovanojo neįkainojamą patirtį, iš kurių iki šiol kuriu Rytų terapijos istoriją.
Tačiau jos nebūtų be Jūsų, mano mieli mokiniai. Būtent Jūs mano kelionei suteikiate didžiausią prasmę.
Su Jumis nuoširdžiai dalinuosi viskuo: žiniomis, patirtimi, pojūčiais ir išgyvenimais, neretai apnuogindama savo asmeninius skaudulius. Ir labai vertinu kiekvieną akimirką, kai Jūsų akyse pamatau nesuvaidintą susidomėjimą, sukilusias emocijas ir net žvilgančias nuoširdumo ašaras.
Šiandien noriu išreikšti didžiulį dėkingumą visiems, kurie suteikėte man galimybę dalintis. Visiems, kurie vis dar leidžiate man prisidėti prie sveikesnės Jūsų dabarties ir ateities kūrimo. Visiems, kurie buvote, esate ir, labai tikiuosi, kad būsite mano pasirinkto kelio bendrakeleiviais.
AČIŪ 
Lapkritis, tikriausiai, yra pats niūriausias metų mėnuo. Išoriškai. O viduje, vadovaujantis kinų medicinos principais, vyksta didysis darbas – apsivalymas nuo visko, kas nebereikalinga. Tai lėtas ir susikaupimo reikalaujantis laikotarpis, kai vidinis pasaulis tampa svarbesnis už išorinį. Gal dėl to gilinimosi į save, prieš aštuonerius metus būtent lapkritį man kilo mintis nusipirkti naują domeną ir sukurti tinklalapį, kuriame galėčiau dalintis su kitais savo kinų medicinos žiniomis.
Žmogaus kūnas lengviau susidoroja su tomis medžiagomis, kurios jį lydėjo tūkstančius metų, nei su naujai atrastais dirbtiniais priedais, kuriais mus gausiai aprūpina šiuolaikinė pramonė. Šiandien retas kuris iš mūsų gali pasigirti žiniomis, kurias šimtmečiais kaupė mūsų senoliai. Todėl šiandieninėje gerokai nuo gamtos nutolusioje gyvenimo aplinkoje aromaterapijos mokslas ir menas įgauna vis didesnę svarbą.