Kalendorinis ruduo… Tai laikas, kai iš beprotiško vasaros klegesio tenka pereiti prie rudeninės rimties. Tai tarsi akimirka, kai pro duris išeina paskutinis svečias. Lyg ir džiaugiesi, kad pagaliau galėsi pabūti vienumoje, tačiau, tuo pačiu ir šiek tiek liūdna, nes ore tebesklando pašėlusio šurmulio dvasia.
Vasaros Ugnis pamažu gęsta, rusenančias žarijas palikdama Žemei.
Jau nebe vasara, bet dar ir ne ruduo. Tai Žemės elemento metas, kai iš vieno metų laiko pereiname į kitą. Permainos visuomet reikalauja jėgų. Tačiau Žemė lyg motina, kuri visada priglaudžia pavargusį ir pamaitina išalkusį. Ji suteikia galimybę stabtelėti, pabūti čia ir dabar, šiek tiek atsipūsti.
Sustok akimirkai ir apsižvalgyk. Į žalios spalvos paletę įsiliejantys gelsvi atspalviai primena žilstančias medžių kasas. Nerūpestinga vasaros jaunystė baigėsi. Metas sulėtinti tempą ir mėgautis spalvotais lapų šokiais.