Man patiko mintis, išsakyta šviesios atminties Giovanni Maciocia, kad Kinijoje yra praktikuojama tiesiog kinų medicina. O priedas „tradicinė“ prie jos buvo pridėtas tik dėl vakariečių, panorusių ją išmokti.

Kinų mediciną, kaip ir kiekvienos kitos tautos iš kartos į kartą perduodamas žinias apie sveikatą, galima būtų vadinti liaudies medicina. Tačiau šis apibūdinimas, mano nuomone, nėra visiškai tinkamas. Mat ji jau gerokai išaugo iš savo liaudiškų marškinėlių ir plačiai paplito po visą pasaulį.

Be to, greta senųjų kinų medicinos veikalų, tokių kaip garsusis Nei Jing, nuolat atsiranda vėlesnės kartos gydytojų (ir nebūtinai kinų) darbų, kuriuose pateikiamas dar platesnis akupunktūros, akupresūros ar gydymo žolėmis panaudojimas. Kitaip tariant, kinų medicina modernėja, moksliškėja ir… tolsta nuo liaudies.

Tačiau nenueina toli į lankas, nes vis dar remiasi pamatiniais YIN-YANG, penkių elementų ir Qi principais. Todėl aš ja ir žaviuosi.

Ir sėkmingai praktikuoju nuo pat 2010-ųjų sausio. Iš pradžių tik savo namų ūkyje, vėliau socialiniame burbule*, o galiausiai – likusios sąmoningos visuomenės dalies labui.

___

* Namų ūkis ir socialinis burbulas – tai pandemijos metu liūdnai pagarsėję terminai, apibūdinantys nepasiteisinusias žmonių grupių izoliacijos formas.

Įsibėgėjo pavasaris. Pilkų miesto daugiabučių peizažą pagyvino žali intarpai. Vaikystės kvapu džiugina besiskleidžiantys alyvų žiedai. Greit bus galima ieškoti laimę lemiančių penkialapių žiedelių, juos nuskinti ir, sugalvojus norą, gretai paslėpti burnoje, kad niekas kitas tos laimės nepasiglemžtų.

Pavasaris – jaunystės, augimo ir veržlumo laikas. Tikriausiai nieko keista, kad kinų medicinoje jis siejamas su žalia spalva. Žalia – tai gyvybės, vilties, taikos ir harmonijos spalva. Ji ramina, bet kartu ir suteikia energijos – gyventi, planuoti, tikėti, kurti…

Pavasaris – Medžio elemento laikas. Valgykite daugiau žalios spalvos maisto, įpinkite į drabužius žalios spalvos detalių, pasinerkite į žalią Motulės Gamtos glėbį ir stiprinkite savo Medį.

Rudenį mes gilinamės į save daugiau nei bet kuriuo kitu metų laiku. Ir tai natūralu, nes į išorę besiveržianti vasaros energija pamažu keičia kryptį vidaus link. Yang pereina į Yin. Nepastebimai sulėtėja gyvenimo tempas, išryškindamas jaukumo ir šilumos poreikį.

Ruduo žymi gyvybės ciklo pabaigą. Tai tarsi paskutinis per vasarą išpuoselėto grožio pasirodymas. Po subrandinto gausaus derliaus gamta, lyg iš pokylio grįžusi moteris, pamažu nusimeta grimą ir rengiasi poilsiui. Ilgai žaliavę lapai keičia spalvą ir krenta žemyn. Jie grįžta atgal į žemę, praturtindami ją ir suteikdami viltį būsimos gyvybės atsiradimui ateinantį pavasarį.

Spalis kasmet mane žavi žemės spalvų gama ir sulėtinto filmo efektus primenančiu lapų plevenimu. Ore tvyro ramybės ir būsimo atsisveikinimo nuojauta.

Pasivaikščiok po gamtą, pabūk dabartyje. Pajausk vėjo prisilietimą, pasimėgauk po kojomis šiugždančių lapų skambesiu, pamėgink užuosti rudens kvapą. Jis kasdien vis kitoks. Nebijok atsisveikinimo liūdesio, nes be atsisveikinimo nebus naujo susitikimo džiaugsmo 🍁.

Kalendorinis ruduo… Tai laikas, kai iš beprotiško vasaros klegesio tenka pereiti prie rudeninės rimties. Tai tarsi akimirka, kai pro duris išeina paskutinis svečias. Lyg ir džiaugiesi, kad pagaliau galėsi pabūti vienumoje, tačiau, tuo pačiu ir šiek tiek liūdna, nes ore tebesklando pašėlusio šurmulio dvasia.

Vasaros Ugnis pamažu gęsta, rusenančias žarijas palikdama Žemei.

Jau nebe vasara, bet dar ir ne ruduo. Tai Žemės elemento metas, kai iš vieno metų laiko pereiname į kitą. Permainos visuomet reikalauja jėgų. Tačiau Žemė lyg motina, kuri visada priglaudžia pavargusį ir pamaitina išalkusį. Ji suteikia galimybę stabtelėti, pabūti čia ir dabar, šiek tiek atsipūsti.

Sustok akimirkai ir apsižvalgyk. Į žalios spalvos paletę įsiliejantys gelsvi atspalviai primena žilstančias medžių kasas. Nerūpestinga vasaros jaunystė baigėsi. Metas sulėtinti tempą ir mėgautis spalvotais lapų šokiais.

 

Kinų medicinoje žiema priskiriama Vandens elementui, globojančiam inkstus ir šlapimo pūslę. Tai maksimalaus YIN arba didžiausios ramybės metas.

Tai laikotarpis, kai gamta po ilgo darbymečio nurimsta ir pasineria į poilsį. Parudavusius lapus ir nesurinktų vaisių likučius atidavę žemei, medžiai lieka nuogi ir supanašėję. Jie tarsi nebekonkuruoja tarpusavyje ir nebeslepia savo tikrosios tapatybės po gausia lapija ar žiedų skleidžiamais kvapais. Jie yra tokie, kokie yra.

Žiemą gamta dvelkia išdidžia ramybe, kurią ypatingai paryškina iškritęs sniegas. Pasidabinusi baltu apklotu žemė kaupia savyje gyvybinę energiją, puoselėja ją, grynina ir ruošiasi naujam proveržiui, prasidėsiančiam pavasarį.

Kaip gamtai, taip ir žmogui žiema suteikia galimybę atsikvėpti. Pabūti savyje, atrasti ir puoselėti savo unikalumą, įvertinti ir išgryninti savo stipriąsias savybes.

Tai sunkus laikotarpis tiems, kurie bijo vienumos, gyvena paviršutiniškai, nemoka arba nenori gilintis į save, tiems, kurie rudenį nesugebėjo apsivalyti ir tebegyvena su praeities šešėliais.

Priešingai, žiema yra puikus laikas ieškantiems savęs, užsiimantiems savigyda, besidomintiems dvasiniu tobulėjimu. Tai atokvėpis prieš naują gyvybės ciklą, pareikalausiantį jėgų, kūrybiškumo ir stiprybės.

Žiema yra Vandens elemento laikas, o Vandenyje saugoma mūsų gyvybinė esencija, talentai, tapatybė ir unikalumas. Jei žiemą sugebėsime išgryninti per metus sukauptą gyvybinę energiją, mes susikursime stiprų Vandenį, suteiksiantį drąsos atstovėti save ir tinkamai priimti naujus gyvenimo iššūkius.