Kinų medicinoje žiema priskiriama Vandens elementui, globojančiam inkstus ir šlapimo pūslę. Tai maksimalaus YIN arba didžiausios ramybės metas.

Tai laikotarpis, kai gamta po ilgo darbymečio nurimsta ir pasineria į poilsį. Parudavusius lapus ir nesurinktų vaisių likučius atidavę žemei, medžiai lieka nuogi ir supanašėję. Jie tarsi nebekonkuruoja tarpusavyje ir nebeslepia savo tikrosios tapatybės po gausia lapija ar žiedų skleidžiamais kvapais. Jie yra tokie, kokie yra.

Žiemą gamta dvelkia išdidžia ramybe, kurią ypatingai paryškina iškritęs sniegas. Pasidabinusi baltu apklotu žemė kaupia savyje gyvybinę energiją, puoselėja ją, grynina ir ruošiasi naujam proveržiui, prasidėsiančiam pavasarį.

Kaip gamtai, taip ir žmogui žiema suteikia galimybę atsikvėpti. Pabūti savyje, atrasti ir puoselėti savo unikalumą, įvertinti ir išgryninti savo stipriąsias savybes.

Tai sunkus laikotarpis tiems, kurie bijo vienumos, gyvena paviršutiniškai, nemoka arba nenori gilintis į save, tiems, kurie rudenį nesugebėjo apsivalyti ir tebegyvena su praeities šešėliais.

Priešingai, žiema yra puikus laikas ieškantiems savęs, užsiimantiems savigyda, besidomintiems dvasiniu tobulėjimu. Tai atokvėpis prieš naują gyvybės ciklą, pareikalausiantį jėgų, kūrybiškumo ir stiprybės.

Žiema yra Vandens elemento laikas, o Vandenyje saugoma mūsų gyvybinė esencija, talentai, tapatybė ir unikalumas. Jei žiemą sugebėsime išgryninti per metus sukauptą gyvybinę energiją, mes susikursime stiprų Vandenį, suteiksiantį drąsos atstovėti save ir tinkamai priimti naujus gyvenimo iššūkius.

Paslaptingoji „trečioji akis“, viršutinė dvasinė saulė, šeštoji čakra Adžna, viršutinis Dan Tian  – tai tarp antakių esančio taško YIN TANG pavadinimai. Nieko keista, kad šis taškas mums dažniausiai asocijuojasi su dvasingumu, nušvitimu ar net magiškomis galiomis. Jį galima aptikti daugelio senovės kultūrų palikime ir išmėginti šiuolaikinių dvasinių praktikų metu.

YIN TANG taškas siejamas su posmegenine liauka (hipofize), reguliuojančia svarbiausius organizme vykstančius procesus.

Masažuokite šį tašką pavasarinio gamtos šurmulio metu, kai visa, kas gyva, pradeda naują gyvavimo etapą. Jis padės susikurti ateities viziją: pažvelgti į savo vidų ir suprasti, kur link turime judėti, kokį kelią turime pasirinkti, kad įgytume daugiau patirčių ir kaip tie pavasariniai medžiai – niekada nenustotume augti.

Rankos, suteikiančios pagalbą, švelnesnės negu besimeldžiančios lūpos.
[R.G. Ingersolas]

Rankos… Ar kada susimąstėte, kokios jos mums yra svarbios? Judrioje kasdienybėje be rankų būtume bejėgiai lyg stipriai suvystyti kūdikiai.

Kiekvieną dieną rankomis atliekame tūkstančius darbų darbelių, net negalvodami apie tą stebuklingą įrankį, kuriuo kiekvienas galime naudotis kada tik panorėjęs ir visai nemokamai. Bet ar kas nors tuo džiaugiasi?

Rankos mums būtinos tam, kad galėtume pažinti pasaulį ir lietimu jį įvertinti. Rankos gelbsti kai stengiamės išreikšti save, savo nuotaikas ir jausmus, ypač tomis akimirkomis, kai pritrūksta žodžių…

Motinos rankų šiluma, jaukumo pojūtis mylimojo glėbyje, džiaugsmas, užliejantis širdį mažam kūdikio kumšteliui sugriebus tėčio pirštą. Ar visa tai būtų įmanoma be rankų?

Manau, nesuklysiu pasakiusi, kad rankų prisilietimas buvo pirmoji ir pati seniausia terapija – gydymas, galintis nuraminti kūno skausmą ir palengvinti sielos gėlą. Mes ir šiandien galime apkabinimu paguosti kenčiantį, ištiesta ranka pakelti suklupusį ir paprasčiausiu prisilietimu padrąsinti išsigandusį. Skamba paprastai, tiesa?

Kitą kartą, kai tepsite rankas kremu, lakuosite nagus, puošitės žiedais ar apyrankėmis, prisiminkite, kad rankos gali būti ne tik įvaizdžio dalis, bet ir neįkainojamas sveikatos stiprinimo įrankis. Panaudokite rankas savimasažui, kuris sveikatins ir stiprins jūsų kūną, ir kūrybai, kuri atgaivins ir išlaisvins jūsų sielą.