Mokiniai

Birželio 14 d., kai lietuviai gyveno karantino pabaigos nuotaikomis, prie Senamiesčio klubo durų aš pasitikau grupelę ypatingų merginų. Tąkart, kitaip nei įprasta, jos atėjo visos kartu, nešinos birželio žolynų puokštėmis.

Tai buvo paskutinis iš tų puikių sekmadienio rytmečių, kurių metu kinų medicina persipindavo su gamtos, lietuviško paveldo ir kasdienių išgyvenimų motyvais, kai nejučiomis išnykdavo ribos tarp praeities ir dabarties, tarp kalbėtojo ir klausytojo.

Merginas vienijo nepaprasta meilė gamtai, pagarba žmogui, gebėjimas priimti ir dalintis. Kaskart išsiskirdamos išsinešdavome dalelę viena kitos išminties, šilumos ir naujo susitikimo laukimą.

Išleistuvių sekmadienį nebuvo graudulio. Aplinkoje tvyrojo brandus suvokimas, kad kiekviena pabaiga atveria galimybes naujai pradžiai.

Mielosios, dėkoju visoms ir kiekvienai už Jūsų šilumą, išmintį, brandą ir už tai, kad leidote į Jūsų turtingą vidinį pasaulį įnešti dalelę senovės Rytų išminties. Dėkoju už galimybę pasijusti harmoningos visumos dalimi ir už tą žolynų vainiką – pagarbos žmogui ir Gamtai simbolį.

Su dėkingumu ir meile,
Orinta ❤️

_____

Susiję straipsniai:
II-oji laida
I-oji laida